lithuanian heritage on unesco lists lietuvos paveldas unesco

LIETUVOS PAVELDAS
UNESCO SĄRAŠUOSE
LITHUANIAN HERITAGE
ON UNESCO LISTS
LE PATRIMOINE LITUANIEN
SUR LES LISTES DE L‘UNESCO
VILNIAUS ISTORINIS
CENTRAS
VILNIUS HISTORIC
CENTRE
CENTRE HISTORIQUE
DE VILNIUS
Vilnius, XIII—XVIII a. buvęs politinis ir
kultūrinis Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės centras, yra išskirtinis
viduramžiais susiformavusio Vidurio
Europos miesto pavyzdys, kuriame vyko
stipri Rytų ir Vakarų kultūrų sąveika.
Miestas kelis šimtmečius darė įtaką Rytų
Europos regiono architektūros ir kultūros
raidai. Tai bene didžiausias Europos
senamiestis — 359,5 ha plote yra 112
kvartalų, kuriuose išliko viduramžiams
būdingas gatvių tinklas ir urbanistinė
struktūra, taip pat gausu istorinių
gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo
stiliaus pastatų. Gatvės ir pastatai
pažymėti lietuvių, žydų, lenkų, rusų,
vokiečių, baltarusių, karaimų ir totorių
gyvenimo Vilniuje pėdsakų. 1994 m.
Vilniaus istorinis centras buvo įrašytas į
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Vilnius, the political and cultural centre
of the Grand Duchy of Lithuania from the
13th to the 18th century, is an outstanding
example of a Central European city
where the cultures of Eastern and
Western Europe meet. Vilnius Historic
Centre evolved organically over a period
of five centuries and is regarded as one
of the largest preserved historic centres
in Europe covering an area of 359.5
hectares. With its 112 quarters the old
town presents an authentic medieval
network of streets, urban structure and
impressive historical buildings of Gothic,
Renaissance, Baroque and Classicism
styles. Its current silhouette
complements its historically
multicultural urban context. For
centuries Vilnius has been home for
people of Lithuanian, Jewish, Polish,
Russian, German, Belarus, Karaite and
Tatar communities. Vilnius Historic
Centre was inscribed on the World
Heritage List in 1994.
Centre politique et culturel du
Grand-duché de Lituanie du XIIIe siècle à
la fin du XVIIIe siècle, Vilnius est une
illustration parfaite de ville d’Europe
centrale avec une forte interaction entre
les cultures orientale et occidentale. La
ville a eu une influence pendant
plusieurs siècles sur l’évolution
régionale architecturale et culturelle de
l’Europe orientale. Il s’agit notamment de
la plus grande vieille ville d’Europe avec
une superficie de 359,5 hectares et 112
quartiers qui ont conservé un
authentique réseau de rues et une
structure urbanistique, caractéristique
du moyen-âge, avec de nombreux
bâtiments historiques de style gothique,
Renaissance, baroque et classique. Les
rues et les bâtiments conservent des
traces de vie des Lituaniens, des Juifs,
des Polonais, des Russes, des
Allemands, des Biélorusses, des
Karaïmes et des Tatares à Vilnius. En
1994, le centre historique de Vilnius a été
inscrit sur la Liste du patrimoine mondial
de l’UNESCO.
KERNAVĖS
ARCHEOLOGINĖ
VIETOVĖ
KERNAVĖ
ARCHAEOLOGICAL
SITE
SITE
ARCHEOLOGIQUE
DE KERNAVĖ
Kernavės archeologinė vietovė išskirtinai
liudija buvus nenutrūkstamą gyvenviečių
raidą Baltijos regione maždaug 10 tūkst.
metų laikotarpiu. Tai viena didžiausių
(194,4 ha) archeologinių ekspozicijų po
atviru dangumi. Kraštovaizdis formavosi
nuo paleolito iki viduramžių. Vietovėje yra
pagoniškų ir krikščioniškų laidojimo
tradicijų sąlyčio įrodymų. Penki įspūdingi
piliakalniai ir gausūs archeologiniai
radiniai byloja apie baltiškojo regiono
gyvenviečių civilizaciją ir gynybinės
sistemos raidą. XII a. pab.—XIV a. pr.
Kernavė tapo svarbiu politiniu ir
ekonominiu centru — pirmąja Lietuvos
valdovo rezidencija. 2004 m. Kernavės
archeologinė vietovė įrašyta į UNESCO
Pasaulio paveldo sąrašą, o 2011 m. —
į Sustiprintos apsaugos ginkluoto
konflikto metu sąrašą.
The Kernavė Archaeological Site gives an
exceptional testimony to the evolution of
human settlements in the Baltic region
over a period of some 10 millennia. Being
one of the largest (194 ha) archaeological
open-air sites it has presented numerous
archaeological findings. The landscape
has been shaped from the late
Palaeolithic Period to the Middle Ages.
The Site has exceptional evidence of
pantheistic and Christian funeral
traditions. The preserved traces of
ancient land use and the five impressive
hill forts of Kernavė represent all the
stages of Baltic settlements, the
evolution of fortification, and the system
of defence. In the 13th and 14th century
Kernavė became a significant economicpolitical centre of the State of Lithuania.
The Kernavė Archaeological Site was
inscribed on the World Heritage List in
2004. In 2011 the Site was inscribed on the
List of Cultural Property under Enhanced
Protection.
Kernavė est un site archéologique
exceptionnel qui témoigne d’un
développement ininterrompu de sites
habités dans la région de la Baltique
depuis 10 000 ans environ. Il s’agit de
l’une des plus grandes expositions
archéologiques à ciel ouvert (194,4ha).
Le paysage s’est formé entre le
paléolithique et le moyen-âge. Il y a
sur ce site les preuves d’un contact
des traditions funéraires païennes et
chrétiennes. Les cinq magnifiques
tertres de château et les découvertes
archéologiques montrent la civilisation
des sites habités de la région balte et
l’évolution du système défensif. Entre la
fin du XIIe siècle et le début du XIVe
siècle, Kernavė est devenu un important
centre politique et économique : la
première résidence du souverain de la
Lituanie. Kernavė a été inscrit sur la
Liste du patrimoine mondial de
l’UNESCO en 2004 et sur la Liste des
biens culturels sous protection renforcée
en cas de conflit armé en 2011.
KURŠIŲ NERIJA
CURONIAN SPIT
L’ISTHME CE
COURLANDE
Kuršių nerija, esanti Lietuvos
Respublikos ir Rusijos Federacijos
teritorijoje, yra siauras pusiasalis (98 km
ilgio, 0,4—4 km pločio), skiriantis Kuršių
marias nuo Baltijos jūros. Tai unikalus
vėjo, jūros ir žmogaus prieš 5 tūkst. metų
suformuotas ir toliau besikeičiantis
smėlingas ir miškingas pajūrio nerijos
kultūrinis kraštovaizdis su mažomis
pamario gyvenvietėmis, pasižymintis
gamtos ir kultūros vertybių gausa.
Įspūdingos smėlio kopos, miško zona su
savita ekosistema ir tradiciniai žvejų
kaimai — pagrindiniai šios vietovės
akcentai. 2000 m. Kuršių nerija įrašyta į
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
The Curonian Spit situated in Lithuania
and the Russian Federation is an
impressive spit in the Baltic region (98 km
long and 0.4-4 km wide). It separates the
Curonian Lagoon from the Baltic Sea. The
dunes shifted and settlements
disappeared covered under the sand
since prehistoric times. Only the efforts of
the people residing there managed to
overcome this problem, combating the
erosion of the spit by stabilizing the
dramatic process. The spectacular sand
dunes and forest area with their unique
ecosystem, and traditional fishermen
villages characterize an outstanding
cultural landscape. The Curonian Spit
was inscribed on the World Heritage List
in 2000.
L’isthme de Courlande, situé sur le
territoire de la Lituanie et de la
Fédération de Russie, est une presqu’île
étroite 98 km de long et 0,4 à 4 km de
large) qui sépare la lagune de Courlande
de la mer Baltique. Ce paysage culturel,
constitué par la mer et l’homme il y a
5000 ans en isthme sablonneux et boisé
avec de petits villages côtiers, se
caractérise par de nombreux trésors
naturels et culturels. Des dunes de sable
impressionnantes, une zone boisée avec
un écosystème unique et des villages
traditionnels de pêcheurs sont les
principales caractéristiques de ce site.
L’isthme a été inscrit sur la Liste du
patrimoine mondial de l’UNESCO en
2000.
STRUVĖS
GEODEZINIS LANKAS
STRUVĖ GEODETIC
ARC
ARC GÉODÉSIQUE
DE STRUVE
Struvės geodezinis lankas yra 2822 km
ilgio trianguliacijos grandinė, kurią
sudaro 258 trikampiai su specialiais
ženklais pažymėtomis viršūnėmis,
besitęsianti per dešimtį valstybių nuo
Šiaurės Norvegijos iki Izmailo Ukrainoje,
prie Juodosios jūros. 1816—1855 m.
astronomo profesoriaus Frydricho
Georgo Vilhelmo Struvės (1793—1864)
atlikti Žemės dydžio ir formos matavimai
buvo reikšmingas XIX a. išradimas. Šie
tikslūs duomenys buvo svarbūs ne tik
geodezijai, bet ir astronomijai, navigacijai
ir kartografijai. Tai bendra Norvegijos,
Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos,
Lietuvos, Rusijos Federacijos,
Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos
vertybė. 2005 m. Struvės geodezinis
lankas įrašytas į UNESCO Pasaulio
paveldo sąrašą.
The Struve Geodetic Arc represents one
of the largest and most spectacular
attempts to explore and determine the
size and shape of the planet, carried out
by the astronomer Professor Friedrich
George Wilhelm Struve (1793-1864) in
1816-1855. The Geodetic Arc is a chain of
survey triangulations, composed of 258
triangles with special marks at the
vertexes. It stretches from Hammerfest
in Norway to the Izmail on the Black Sea
in Ukraine — through 10 countries and
over 2,822 km. Precise details of the
Earth’s parameters were important not
only in geodesy, but also astronomy,
navigation and cartography. This is a
common transboundary property of
Norway, Sweden, Finland, Estonia,
Latvia, Lithuania, Russian Federation,
Belorussia, Ukraine and Moldova. The
Struve Geodetic Arc was inscribed on the
World Heritage List in 2005.
L’arc géodésique de Struve est une
chaîne de triangulations de 2822 km qui
comprend 258 triangles avec des points
matérialisés par des bornes spéciales et
situés dans plus de dix pays du nord de
la Norvège à Izmail en Ukraine, près de
la mer Noire. Effectuées entre 1816 et
1855 par le professeur astronome
Friedrich Georg Wilhelm Struve
(1793-1864), les mesures de la taille et de
la forme de la terre ont été une
découverte significative du XIXe siècle.
Ces données précises étaient
importantes non seulement pour la
géodésie, mais aussi pour l’astronomie,
la navigation et la cartographie. Il s’agit
d’un trésor commun de la Norvège, la
Suède, la Finlande, l’Estonie, la Lettonie,
la Lituanie, la Fédération de Russie, la
Biélorussie, l’Ukraine et la Moldavie.
L’arc géodésique de Struve a été inscrit
sur la Liste du patrimoine mondial de
l’UNESCO en 2005.
KRYŽDIRBYSTĖ IR
KRYŽIŲ SIMBOLIKA
LIETUVOJE
LITHUANIAN
CROSS-CRAFTING
AND ITS SYMBOLISM
LA CRÉATION ET
LE SYMBOLISME
DES CROIX EN LITUANIE
Kryždirbystė yra daugiau nei vien
tradicinis amatas, apsiribojantis kryžiaus
sukūrimu. Tai savita amato, meno bei
tikėjimo sintezė. Kryždirbystės
sampratoje telpa visa tradicinio medinio
paminklo istorija nuo pradžios iki
pabaigos: idėja, vietos ir meistro
parinkimas, kūrybos procesas, kryžiaus
pastatymas, pašventinimas, lankymas ir
bendravimas, sunykusio kryžiaus
sudeginimas ir jo pakeitimas nauju.
Mediniai kryžiai, kryžiai geležinėmis
viršūnėmis, koplytsulpiai atgyja per
šventes ir religines ceremonijas, kai juos
lanko tikintieji. Lietuvos kryždirbiai
sugebėjo suderinti krikščionybę bei
archajišką gamtos ir žmogaus santykį.
Kryždirbystės tradicija išliko gyva iki
mūsų dienų, ištverdama sunkius
draudimų ir griovimų laikus. 2008 m.
Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje
įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį
žmonijos nematerialaus kultūros paveldo
sąrašą.
Lithuanian Cross-crafting is a
phenomenon in which craft, art and faith
meet. The tradition of erecting crosses
goes back to the arrival of Christianity in
Lithuania at the end of the 14th century
and also includes elements of
pre-Christian culture. The concept of
cross-crafting accommodates the history
of a traditional wooden monument from
its beginning to the end: the idea, location
and craftsman selection, creative
process, erection and consecration of the
monument, visiting it, burning down of
the old cross and replacement. Wooden
or metal crosses and pillar shrines
acquire life through people’s beliefs,
ceremonies and customs. Lithuania is
unique in its vitality of the Cross-crafting
tradition even today, after surviving the
harsh times of prohibition, demolition
and occupation. Lithuanian cross-crafting
and its symbolism was inscribed on the
UNESCO Representative List of the
Intangible Cultural Heritage of Humanity
in 2008.
La création de croix est plus qu’un métier
traditionnel se limitant à la fabrication
d’une croix. Il s’agit d’une synthèse
unique entre artisanat, art et foi. La
notion de création de croix comprend
toute l’histoire du monument en bois
traditionnel du début à la fin : l’idée, le
choix du lieu et du maître artisan, le
processus de création, l’érection de la
croix, la bénédiction, la fréquentation et
communication, l’incinération de la croix
ancienne et son remplacement par une
nouvelle. Les croix en bois, les croix avec
des sommets en fer et les chapellespoteaux renaissent à travers les fêtes et
les cérémonies religieuses lorsque les
fidèles s’y rendent. Les créateurs de croix
lituaniens ont été capables d’associer
christianisme et relation archaïque entre
la nature et l’homme. La tradition de
création de croix est encore vivante
aujourd’hui et elle a survécu aux périodes
difficiles des interdictions et des
destructions. La création et le
symbolisme des croix en Lituanie ont été
inscrits sur la Liste représentative du
patrimoine immatériel de l’humanité de
l’UNESCO en 2008.
LT
EN
FR
Nuo 1991 m., kai Lietuva tapo UNESCO nare, net 10 kultūros ir
gamtos paveldo vertybių buvo pripažintos pasauliniu mastu ir
įrašytos į UNESCO sąrašus. Lietuva siekia atkreipti visuomenės
dėmesį į šio paveldo išskirtinę vertę ir būtinybę jį saugoti, nes tai
yra kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė.
UNESCO pasaulio paveldo statusą turi: Vilniaus istorinis centras,
Kuršių nerija, Struvės geodezinis lankas ir Kernavės archeologinė vietovė, kuriai suteikta sustiprinta apsauga ginkluoto konflikto
metu. Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus
kultūros paveldo sąrašą įrašyta: Kryždirbystė ir kryžių simbolika
Lietuvoje, Sutartinės — lietuvių polifoninės dainos, Dainų ir šokių
švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Žuvinto biosferos
rezervatas, pasižymintis didele gamtine įvairove, įtrauktas į
Pasaulinį UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” biosferos
rezervatų tinklą. Baltijos kelią liudijančių dokumentų bei Radvilų
archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcijos įrašytos į UNESCO
tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.
Since 1991, when Lithuania became the member of UNESCO, 10
cultural and natural heritage properties were recognized globally
and were inscribed on the UNESCO Lists. Lithuania seeks to
raise public awareness to the outstanding value of these
heritages and the necessity to preserve it, because these are
invaluable assets of the every nation and whole humanity.
UNESCO World Heritage status is applied for The Vilnius Historic
Centre, The Curonian Spit, The Struve Geodetic Arc and The
Kernavė Archaeological Site, which is granted, enhanced
protection in the event of armed conflict. UNESCO Representative List of the Intangible Cultural Heritage of Humanity includes:
The Lithuanian Cross-crafting and Its Symbolism, Sutartinės,
The Lithuanian Multipart Songs, The Baltic Song and Dance
Celebrations in Estonia, Latvia and Lithuania. The Žuvintas
Biosphere Reserve, which is characterized of its great diversity of
nature is inscribed on the UNESCO World Network of Biosphere
Reserves. The Baltic Way and Radziwills’ Archives and Niasvizh
(Nieswiez) Library Collection was inscribed on the UNESCO
Memory of the World International Register.
Depuis l’adhésion de la Lituanie à l’UNESCO en 1991, dix sites du
patrimoine culturel et naturel ont été reconnus à l’échelle
mondiale et inscrits sur les listes de l’UNESCO. La Lituanie
cherche à attirer l’attention de la société sur la valeur
exceptionnelle de ce patrimoine culturel et la nécessité de le
sauvegarder, car il s’agit du bien inestimable de chaque peuple
et de l’humanité.
Le statut de patrimoine mondial de l’UNESCO a été accordé au
centre historique de Vilnius, l’isthme de Courlande, l’arc
géodésique de Struvė et le site archéologique de Kernavė qui a
une protection renforcée en cas conflit armé. La création et le
symbolisme des croix, les Sutartinės, chants lituaniens à plusieurs
voix, et les Célébrations de chants et dances en Estonie, Lettonie
et Lituanie sont inscrits sur la Liste représentative du patrimoine
culturel immatériel de l’humanité de l’UNESCO.
La réserve de biosphère de Žuvintas avec sa grande diversité
naturelle est inscrite dans le Réseau mondial des réserves de
biosphère du programme de l’UNESCO « Homme et biosphère ».
Le patrimoine documentaire de la voie Balte, les archives
Radziwill et la bibliothèque de Nesvizh (Nieswiez) sont inscrits
dans le registre international de l’UNESCO « Mémoire du monde ».
© 2015 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministerija. Visos teisės saugomos.
Iliustracijos iš: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos,
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato, Lietuvos centrinio
valstybės archyvo, Lietuvos liaudies kultūros centro ir Vytauto
Daraškevičiaus archyvų.
Dizainas: PRIM PRIM
SUTARTINĖS – LIETUVIŲ
POLIFONINĖS
DAINOS
SUTARTINĖS,
LITHUANIAN
MULTIPART SONGS
LES SUTARTINES,
CHANTS LITUANIENS
A PLUSIEURS VOIX
Sutartinės — unikalus lietuvių tradicinės
muzikos reiškinys, itin sena polifonijos
forma, jungianti muziką, tekstą ir judesį.
Išskirtinis sutartinių bruožas — vienalaikis
skirtingų melodijų ir tekstų skambesys.
Sutartines daugiausia gieda moterys.
Giedodamos sutartines jos išryškina
sekundas, kurios neįgudusiam klausytojui
gali pasirodyti kaip nesuderėjimas. Tuo
tarpu sutartinių pavadinimas kildinamas
iš veiksmažodžio “sutarti” — susiklausyti,
gerai derėti — ir atlikti sutartines gali tik
viena į kitą įsiklausančios giedotojos.
Esama beveik 40 skirtingų sutartinių
atlikimo būdų ir stilių. 2010 m. sutartinės
įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį
žmonijos nematerialaus kultūros paveldo
sąrašą.
Sutartinės (”sutarti” means to be in
accord) is a phenomenon of Lithuanian
traditional music interlinking singing,
words and movements representing an
archaic form of two and three voiced
polyphony, usually sung by women. The
songs have simple melodies with two to
five pitches and comprise two distinct
parts: a meaningful main text and a
refrain that may include nonce words.
There are almost forty different styles
and ways of performing Sutartinės.
Sutartinės, Lithuanian multipart songs
were inscribed on the UNESCO
Representative List of the Intangible
Cultural Heritage of Humanity in 2010.
Les Sutartinės sont un phénomène
unique de la musique traditionnelle
lituanienne, une forme très ancienne de
polyphonique qui réunit la musique, le
texte et le mouvement. Une particularité
exceptionnelle des Sutartinės est un son
simultané de différentes mélodies et
textes. Elles sont surtout chantées par
des femmes. Lorsqu’elles chantent les
Sutartinės, elles soulignent des
secondes, ce qui peut sembler être une
dissonance pour un auditeur non averti.
Le nom de Sutartinės vient du verbe
« sutarti » qui signifie « s’entendre »
et seules des chanteuses s’écoutant
peuvent interpréter des Sutartinės. Il
existe près de 40 façons d’interpréter
et styles différents de Sutartinės. Les
Sutartinės ont été inscrites sur la Liste
représentative du patrimoine culturel
immatériel de l’humanité de l’UNESCO
en 2010.
DAINŲ IR ŠOKIŲ
ŠVENČIŲ TRADICIJA
BALTIJOS VALSTYBĖSE
THE BALTIC SONG
ANDDANCE
CELEBRATIONS
LES CÉLÉBRATIONS DE
CHANTS ET DANSES
BALTES
Dainų šventės Lietuvoje gyvuoja nuo
1924 metų. Kas 4—5 metai jose dalyvauja
apie 40 tūkst. tautiniais kostiumais
pasipuošusių dainininkų, šokėjų,
muzikantų ir tautodailininkų bei 300
tūkst. žiūrovų. Ši tradicija tapo jungtiniu
tautinio sutelktumo, liaudies kūrybos ir
profesionalaus meno reiškiniu ir iš kartos
į kartą perduodama tapatybės išraiška.
Nepaisant sunkumų, po II pasaulinio karo
užgriuvusių Baltijos valstybes, dainų ir
šokių šventės buvo atgaivintos ir tapo
reikšmingos XX a. pabaigoje atkuriant
Baltijos valstybių nepriklausomybę.
2008 m. Dainų ir šokių švenčių tradicija
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įrašyta į
UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos
nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Since 1924, every four or five years,
Lithuanians from all over the world join
the majestic National Song and Dance
Festival. Held over several summer days,
open-air dances, songs and music unite
up to 40 000 craftsmen, singers and
dancers dressed in traditional costumes,
and more than 300 000 spectators in an
authentic expression of their identity. In
the 20th century mass choral singing
acquired widespread popularity as a
means of asserting Lithuanian cultural
identity through the tradition passed
down from generation to generation. With
the collapse of the Soviet Union a new
national awakening took place,
characterized by the spontaneous singing
of thousands in mass rallies historically
known as the Singing Revolution. The
Baltic Song and Dance Celebrations was
inscribed on the UNESCO Representative
List of the Intangible Cultural Heritage of
Humanity in 2008.
Les célébrations de chants en Lituanie
existent depuis 1924. Tous les quatre ou
cinq ans, elles rassemblent environ
40 000 chanteurs, danseurs, musiciens
et artisans en costumes traditionnels
ainsi que 300 000 spectateurs. Cette
tradition est devenue un phénomène
combiné de rassemblement national, de
création populaire et d’art professionnel
ainsi que l’expression d’une identité
transmise de génération en génération.
Malgré les bouleversements subis par
les pays baltes après la Seconde Guerre
mondiale, les célébrations de chants et
danses ont été préservées et elles ont
été importantes dans le rétablissement
de l’indépendance des pays baltes. Les
célébrations de chants et danses en
Estonie, Lettonie et Lituanie ont été
inscrites sur la Liste représentative du
patrimoine culturel immatériel de
l’humanité de l’UNESCO en 2008.
ŽUVINTO
BIOSFEROS
REZERVATAS
ŽUVINTAS
BIOSPHERE
RESERVE
LA RÉSERVE
DE BIOSPHÈRE
DE ŽUVINTAS
Žuvintas — seniausia Lietuvos saugoma
teritorija, įsteigta dar 1937 metais.
Lietuvos pietuose esantis biosferos
rezervatas apima per 18 tūkst. ha plotą.
Tai viena turtingiausių gamtinės
įvairovės Lietuvos teritorijų. Čia plyti
ežerai, pelkės, žemapelkės, durpių
sluoksniai, miškai, telkiasi retos ir
nykstančios augalų bei gyvūnų rūšys ir
mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių
augalų bendrijos ir buveinės. Rezervato
simbolis — Žuvinto ežeras yra svarbi
Europai migruojančių vandens paukščių
vieta, kur lizdus suka labai reti pasaulyje
nykstančių rūšių paukščiai. 2011 m.
Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į
Pasaulinį UNESCO programos “Žmogus
ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą.
Žuvintas is the oldest protected area in
Lithuania, first gaining this status in
1937. The site of more than 18,000
hectares is located in the Middle
Lithuanian lowlands and includes lakes,
wetlands, mires, peat bogs and forests,
formed in the limnoglacial plain
surrounded by moraine hill ranges. The
symbol of this nature reserve is the
shallow overgrown Žuvintas — a remnant
of the former post-glacial lake.
Surrounded by reed swamps, sedge fens,
and raised bogs, it is one of the few
places in Europe that offers nesting
grounds to very rare and globally
endangered species. In 2011 Žuvintas was
inscribed on the UNESCO World Network
of Biosphere Reserves.
Žuvintas est l’un des plus anciens
territoires protégés de Lituanie, créé
dès 1937. Située au sud de la Lituanie,
la réserve de biosphère occupe une
superficie de plus de 18 000 hectares.
Il s’agit de l’un des plus riches territoires
de la Lituanie par sa diversité naturelle.
On y trouve des lacs, des marais, des
tourbières, des forêts, des espèces de
plantes et d’animaux très rares et en voie
d’extinction ainsi que des habitats rares
en Lituanie de plantes de terres
humides. Symbole de la réserve, le lac
de Žuvintas est un lieu important pour
l’Europe d’oiseaux d’eau migrateurs,
où des oiseaux d’espèces en voie
d’extinction très rares viennent nicher.
La réserve de biosphère de Žuvintas a
été inscrite dans le Réseau mondial des
réserves de biosphère du programme
de l’UNESCO « Homme et biosphère »
en 2011.
BALTIJOS KELIAS
THE BALTIC WAY
LA VOIE BALTE
1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau kaip
milijonas laisvės siekiančių žmonių
susikabinę rankomis Baltijos kelyje per
Lietuvą, Latviją ir Estiją susijungė į
600 km gyvą grandinę. Taip buvo
paminėtos prieš 50 metų Sovietų
Sąjungos ir nacistinės Vokietijos
pasirašyto Molotovo ir Ribentropo pakto
ir slaptųjų protokolų, lėmusių Estijos,
Latvijos ir Lietuvos valstybių praradimą,
žmonių trėmimus ir represijas, metinės.
Baltijos kelias — žmonių grandinė,
sujungusi tris valstybes laisvės vardan —
tapo taikos kultūros pavyzdžiu visam
pasauliui. Jo dokumentai liudija trijų
mažų valstybių taikų ryžtą būti
nepriklausomomis, solidarumą bei
vienybę. 2009 m. Baltijos kelia liudijančių
dokumentų kolekcija įrašyta į UNESCO
tarptautinį registrą “Pasaulio atmintis”.
The Baltic Way — a human chain linking
three states in their drive for freedom —
was a unique peaceful mass demonstration that took place on 23 August 1989.
More than a million people joined hands
to create a 600 km long human chain
from Tallinn to Vilnius, crossing Riga on
its way, creating a synergy that united the
three countries — Estonia, Latvia, and
Lithuania. Organized by the national
movements of each of the Baltic States it
marked the 50th anniversary of the
traitorous German-Soviet
non-aggression pact of 1939 and its
secret protocols which led to the
occupation and annexation of the Baltic
States. Documents of The Baltic Way
testify to the impressive act of
non-violent protest and solidarity as an
example of the culture of peace. In 2009
the Baltic Way document collection was
inscribed on the UNESCO Memory of the
World International Register.
Le 23 août 1989, plus d’un million de
personnes aspirant à la liberté se sont
tenues par la main sur la voie Balte à
travers la Lituanie, la Lettonie et l’Estonie
en formant une chaîne humaine de
600 km. Elles ont ainsi commémoré les
50 ans du Pacte Ribbentrop-Molotov et de
ses protocoles secrets, signés par l’Union
soviétique et l’Allemagne nazie, qui ont
abouti à la disparition des États estonien,
letton et lituanien, les déportations et les
répressions. La voie Balte, chaîne
humaine qui a réuni les trois pays au nom
de la liberté, est devenu un exemple de la
culture de paix pour le monde entier. Ses
documents montrent la détermination
pacifique de trois petits pays à être
indépendants, ainsi que la solidarité et
l’unité. Le patrimoine documentaire de la
voie Balte a été inscrit dans le registre
international de l’UNESCO « Mémoire du
monde » en 2009.
RADVILŲ ARCHYVŲ
IR NESVYŽIAUS
BIBLIOTEKOS
KOLEKCIJA
RADZIWILL’S ARCHIVES
AND NIASVIZH
(NIEŚWIEŻ) LIBRARY
COLLECTION
ARCHIVES RADZIWILL
ET BIBLIOTHÈQUE
DE NESVIZH
(NIEŚWIEŻ)
Garsios Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų
Respublikos aristokratų giminės
archyvus ir Nesvyžiaus bibliotekos
kolekciją sudaro XV—XX a. dokumentinis
paveldas. Kartu su Radvilų giminės
korespondencija išliko daug valstybinės
reikšmės dokumentų, rašytų senąja
baltarusių, rusų, lotynų, lenkų, vokiečių,
anglų, prancūzų, italų bei kitomis
kalbomis. Jie suteikia informacijos apie
Vidurio ir Rytų Europos istoriją,
kultūrinius ryšius, kasdienį gyvenimą.
Pasaulinės reikšmės kolekcijos
dokumentus saugo Baltarusijos,
Lietuvos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos
Federacijos ir Ukrainos archyvai,
muziejai ir bibliotekos. 2009 m. Radvilų
archyvų ir Nesvyžiaus bibliotekos
kolekcija įrašyta į UNESCO tarptautinį
registrą “Pasaulio atmintis”.
The Collection was created from the 15th
to 20th centuries by members of the
Radziwill family, one of the most
prominent aristocratic families in the
Grand Duchy of Lithuania and the
Polish-Lithuanian Commonwealth
(Rzeczpospolita). The state records and
treaties were preserved side by side with
the private correspondence of the family.
The records are in Old Belarusian,
Russian, Latin, Polish, German, English,
French, Italian and other languages and
contain extensive information on the
development of cultural and social
relations and the history of daily life in
Central and Eastern Europe. This
Collection was dispersed among
archives, libraries and museums in
Belarus, Finland, Lithuania, Poland,
Russian Federation and Ukraine. In 2009
the Radziwills’ Archives and Niasvizh
(Nieswiez) Library Collection was
inscribed on the UNESCO Memory of the
World International Register.
Ce patrimoine documentaire, constitué
entre le XVe siècle et le XXe siècle,
comprend les archives de la célèbre
famille d’aristocrates du Grand-duché de
Lituanie et de la République des deux
Nations ainsi que la bibliothèque de
Nesvizh (Nieswiez). De nombreux
documents d’importance national,
rédigés en vieux biélorusse, russe, latin,
polonais, allemand, anglais, français,
italien, etc., ont été conservés avec la
correspondance de la famille Radziwill.
Ils apportent des informations sur
l’histoire, les relations culturelles et la
vie quotidienne de l’Europe centrale et
orientale. Ces documents d’importance
mondiale sont conservés par les
archives, musées et bibliothèques de
Biélorussie, Lituanie, Finlande, Pologne,
Fédération de Russie et Ukraine. Le
patrimoine documentaire des archives
Radziwill et de la bibliothèque de Nesvizh
(Nieswiez) a été inscrit dans le registre
international de l’UNESCO « Mémoire du
monde » en 2009.